Tinkamai parinkta AAK (alternatyvios ir augmentinės komunikacijos) programėlė gali tapti natūralia vaiko dienos dalimi jau per pirmąsias savaites — tą matėme bandomojoje programoje, kurioje Kalbeja kasdien naudojo tikros šeimos.

Raktas yra atitikimas: priemonė veikia tada, kai ji atitinka konkretų vaiką ir konkrečią šeimą — jų kalbą, kasdienybę ir vaiko galimybes. Programėlių pasaulyje yra dešimtys variantų, todėl verta žinoti, pagal ką rinktis.

Žemiau — aštuoni kriterijai, kuriuos tarptautinė AAK literatūra (Beukelman & Mirenda; ASHA; Light & McNaughton) ir mūsų patirtis, kuriant produktą drauge su šeimomis ir specialiuoju pedagogu, rodo esant svarbiausiais. Tai vadinama „feature matching" — priemonės savybių pritaikymu konkrečiam vaikui.

1. Programėlės kalba

Pirmasis ir svarbiausias kriterijus. AAK programėlė turi būti vaiko aplinkos kalba. Lietuvoje gyvenančiai šeimai — lietuvių kalba.

Vaikas, kuriam dar tik formuojasi kalba, simbolį „šuo" turi sieti su lietuvišku garsu „šuo", ne su anglišku „dog". Kitaip mokomės ne kalbėti, o versti — o vertimas yra papildoma kognityvinė našta vaikui, kuriam ir taip kalbinis procesas yra sudėtingas.

Tarptautinės AAK programėlės (Proloquo2Go, TouchChat, Avaz ir kitos) yra puikiai sukurtos — anglų kalba. Tai jas daro netinkamomis pirmąja priemone vaikui Lietuvoje.

2. Galimybė pridėti savo nuotraukas ir balsą

AAK literatūra (Light, 2003; AssistiveWare) labai aiški: asmeninės nuotraukos ir natūralus tėvų balsas yra reikšmingai efektyvesni už generinius simbolius ir sintetinį balsą — ypač mažam vaikui.

Vaikas, kuris kortelėje mato savo paties tėtį, o ne abstraktų vyriškį, daug greičiau supranta ryšį tarp simbolio ir reikšmės. Vaikas, kuris girdi mamos balsą, o ne sintetinį, reaguoja emociškai stipriau ir mokosi greičiau.

Klausimas, kurį užduokite programėlei: „Ar galiu pridėti SAVO nuotraukas? Ar galiu įrašyti SAVO balsą? Kiek tai užima laiko ir kaip lengva?"

3. Žodyno struktūra: pagrindiniai ir asmeniniai žodžiai

Tyrimuose (Banajee, Dicarlo, Buras Stricklin; PrAACtical AAC) parodyta, kad apie 80 % kasdienės kalbos sudaro „pagrindiniai" žodžiai (core vocabulary) — „aš", „tu", „dar", „daugiau", „eit", „nori", „ne", „taip", „padėk".

Kiti 20 % — asmeniniai žodžiai (fringe vocabulary): „mama", „pienas", „avinukas Mikis", „Senelis Petras". Šie žodžiai yra unikalūs kiekvienai šeimai.

Programėlė turi palaikyti abu tipus. Jei joje yra tik fiksuotos kategorijos, į kurias negalima įdėti vaiko mėgstamiausio žaislo pavadinimo — ji nebus naudinga ilgam.

4. Mokymas tėvams, ne tik įrankis vaikui

Tai bene labiausiai nepastebimas kriterijus. Programėlė be metodikos — tai įrankis be instrukcijų. Tėvai gauna kortelių sistemą, bet niekas nepasako, kaip ją integruoti į kasdienybę, kaip mokyti vaiką, kaip skatinti spontanišką naudojimą.

Kaiser ir Roberts (2013) meta-analizė rodo, kad tėvų dalyvavimas ir metodikos žinios yra vienas iš stipriausių vaiko kalbos vystymosi prognozuotojų. Programėlė, kuri tėvus moko, vertingesnė už programėlę, kuri vien tik turi daugiau funkcijų.

Klausimas: „Ar yra pamokos, gidas, paaiškinimai, kaip pradėti? Ar jie lietuvių kalba?"

5. Pritaikymas konkrečiam vaikui

SLP (speech-language pathologist) praktikoje ši savybė vadinama „feature matching" (Beukelman & Mirenda, 2013). Programėlė turi atitikti vaiko:

  • motorines galimybes — kortelės dydis, atstumas tarp jų, jautrumas paspaudimui;
  • regos savybes — kontrastas, dydis, vaizdo aiškumas;
  • kognityvinę raidą — ar tinka pradiniam etapui (3–6 kortelės), ar plėtinė sistemai (kelios dešimtys);
  • sensorinius poreikius — ar nėra per daug spalvų, animacijų, garsų, kurie vaiką blaškytų.

Tas pats sprendimas, kuris tinka vienam vaikui, gali būti per sudėtingas kitam. Todėl pasirinkimo procese specialistas dažniausiai būna nepamainomas.

6. Tėvas turi mokėti pats redaguoti

Programėlė, kurią konfigūruoja tik specialistas vieną kartą per ketvirtį, nebus naudojama kasdien. Vaiko žodynas keičiasi kas savaitę: naujas žaislas, nauja vieta, nauja išeitis. Jei tėvas negali pats greitai pridėti kortelę, ji nebus pridėta.

Tarptautinė AAK organizacija ISAAC pabrėžia šeimos kontrolės principą: priemonė priklauso vaikui ir šeimai, ne specialistui.

Klausimas: „Ar pats galiu per kelias minutes pridėti naują kortelę su nuotrauka ir balsu, be jokios pagalbos?"

7. Saugumas ir asmens duomenų apsauga

AAK programėlė renka jautrius duomenis: vaiko nuotraukas, balso įrašus, kasdienes situacijas. ES taisyklės (BDAR) reikalauja aiškumo, kaip šie duomenys tvarkomi.

Klauskite, prieš pirkdami:

  • Ar duomenys lieka tik įrenginyje, ar siunčiami į debesį?
  • Ar yra galimybė visus duomenis bet kada ištrinti?
  • Ar yra galimybė eksportuoti duomenis ir perkelti į kitą įrenginį?
  • Ar privatumo politika aiški ir suprantama?

8. Kaina ir tvarumas

Kaina nėra savybė. Kaina yra kompromisas. Pigi programėlė, kuri neturi metodikos ir kurią vaikas mėtosi po savaitės, yra brangesnė už geresnę alternatyvą, kurią vaikas naudoja metus.

Vis dėlto, kainos modelis svarbus:

  • Vienkartinis pirkimas — paprastesnis biudžetui, bet dažnai jokie atnaujinimai;
  • Prenumerata — užtikrina, kad programėlė vystosi, bet reikia įvertinti, ar mokestis tvarus šeimai;
  • Nemokamos versijos — beveik visada ribotos; vertinkite, ką gausite vėliau už papildomą mokestį.

Pabaigai — vienas svarbiausių patarimų

Prieš pasirinkdami programėlę — pasitarkite su specialistu. Specialusis pedagogas arba logopedas, kuris jau pažįsta jūsų vaiką, gali įvertinti, kuri priemonė geriausiai atitinka konkretų vaiko profilį.

Geriausia AAK programėlė nėra ta, kuri turi daugiausiai funkcijų. Geriausia yra ta, kurią vaikas naudoja kasdien, kurią tėvai supranta ir kuria moka prižiūrėti.

Sėkmės priemonė nėra programa. Sėkmės priemonė yra šeima, kuri ja naudojasi.