Per daugiau nei dešimtmetį, dirbdamas su vaikais ir jų šeimomis, vis girdžiu tuos pačius mitus — kartais iš tėvų, kartais iš pedagogų, retais atvejais net iš medikų. Šie mitai sukelia svarbų padarinį: jie atideda sprendimą, kuris vaikams reikalingas tada, kai kiekvienas mėnuo yra svarbus.

Žemiau — penki dažniausi mitai apie AAK (alternatyvią ir augmentinę komunikaciją) ir tai, ką iš tikrųjų rodo tyrimai bei praktika.

1 mitas: „Jei pradėsime naudoti AAK, vaikas niekada nepradės kalbėti"

Tai turbūt dažniausia tėvų baimė ir paprastai ji yra pati svarbiausia priežastis, kodėl AAK pradžia atidedama.

Realybė: didžiausia šios srities meta-analizė (Millar, Light ir Schlosser, 2006), peržvelgusi šimtus tyrimų, nerado nė vieno atvejo, kuriame AAK būtų sulėtinusi kalbos vystymąsi. Daugumoje gerai suplanuotų tyrimų vaikai, kurie naudojo AAK, kalbėjo daugiau, ne mažiau.

Vėlesnis Romski ir kolegų (2010) tyrimas su 68 mažais vaikais (su raidos sunkumais) parodė, kad grupė, gavusi AAK papildant kalbinį lavinimą, ištarė daugiau tikslinių žodžių nei grupė, kuri gavo tik kalbinį lavinimą.

Logika paprasta: kai vaikas turi būdą save išreikšti, sumažėja nusivylimas, didėja motyvacija bendrauti, ir kalba — jei ji turi vystytis — dažnai ateina kartu.

AAK nėra kalbos atsisakymas. Tai jos tiltas.

2 mitas: „AAK skirta tik vaikams, kurie visai nekalba"

Klaidingas požiūris, kuris atstumia daug vaikų, kuriems pagalba būtų pravarti.

Realybė: AAK gali būti naudinga bet kuriam vaikui, kurio kalba nepakankama jo poreikiams išreikšti. Tai apima:

  • vaikus, kurie turi keletą žodžių, bet jų nepakanka norams ir mintims išreikšti;
  • vaikus, kurių kalba aiški tik tėvams, bet ne svetimiems žmonėms;
  • vaikus, kuriems kalba veikia ramybės sąlygomis, bet dingsta stresinėse situacijose;
  • vaikus, kurie kalba, bet labai lėtai, sunkiai, su didelėmis pastangomis.

Daugelis vaikų, kurie naudoja AAK, kalba — AAK tiesiog padeda jiems užpildyti tarpą tarp to, ką nori pasakyti, ir to, ką gali pasakyti.

3 mitas: „Pirma turi būti popierinės kortelės, paskui programėlė"

Kartais teigiama, kad vaikas turi pradėti nuo „paprastesnių" priemonių ir tik vėliau pereiti prie skaitmeninių.

Realybė: mokslinė literatūra nepatvirtina šios hierarchijos. Sprendimas, kokias priemones naudoti, priklauso nuo konkretaus vaiko poreikių, motorinių galimybių, vizualinio dėmesio ir aplinkos — ne nuo kokios nors nuoseklios formulės.

Daug vaikų sėkmingai pradeda nuo programėlės, daugelis kitų — nuo popierinių kortelių. Svarbiausia tai, kad priemonė atitinka vaiką, ne tai, kad sekama tam tikra etapų seka.

4 mitas: „Vaikas dar per mažas / dar nepasiruošęs AAK"

Šis mitas atideda AAK pradžią dažnai metais. Tėvai laukia, kol vaikas „pakankamai pasiruoš".

Realybė: nėra tokio dalyko kaip „AAK pasiruošimas". Lygiai taip pat, kaip vaikui rodome paveikslėlius ir kalbame, dar nesilaukdami atsakymo, AAK galima pristatyti net labai mažam vaikui. Ankstyvosios intervencijos tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pristatoma AAK, tuo geriau vaikas integruoja ją į savo natūralų bendravimo procesą.

Kūdikis nelaukia, kol bus „pasiruošęs" pradėti rodyti, gestikuliuoti ar šypsotis. Tas pats principas taikomas ir AAK — ji tampa dar viena bendravimo priemone vaiko arsenale.

5 mitas: „Užsienietiškos AAK programėlės yra geriausios"

Šis mitas Lietuvos kontekste yra ypač svarbus. Internete galima rasti dešimtis AAK programėlių iš JAV, JK, Australijos — visos pagamintos anglų kalba, su generiškais simboliais.

Realybė: vaikui, kuriam dar tik formuojasi kalba, kalba turi būti jo aplinkos kalba. Vaikas Lietuvoje, gyvenantis lietuviakalbėje šeimoje, AAK įrankį turi turėti lietuvių kalba — ne tam, kad vėliau būtų lengviau, bet tam, kad nuo pat pradžios susiformuotų aiškus ryšys tarp simbolio, garso ir reikšmės jo gimtąja kalba.

Be to, kalba — tai ne tik žodžiai. Tai garsai, intonacija, struktūra. Užsienietiškos programėlės, net puikiai parinktos, vaiko Lietuvoje vystymąsi gali apsunkinti, nes verčia jį dirbti dviem sistemomis: mokytis tai, ką girdi namuose, ir tai, ką girdi programėlėje.

Lokali, lietuviška AAK su vaiko tėvų ir aplinkos balsais — natūraliausias kelias.

Apibendrinkime

AAK nėra paskutinis pasirinkimas. Tai įrankis, kuris padeda vaikui rasti būdą bendrauti tada, kai kalba dar tik formuojasi arba kai jos nepakanka. Tyrimai aiškūs: AAK ne sulėtina kalbą — ji ją skatina.

Jei jūsų vaikas dar nekalba, kalba sunkiai arba labai mažai — nelaukite. Pasitarkite su specialistu, kuris padės įvertinti, ar AAK gali būti pagalba jūsų šeimai.