Rinkdamiesi programėlę vaikui, dažniausiai klausiame vieno: ar ji padės? Tai teisingas pirmas klausimas. Bet yra ir antras, kurį užduoti pamirštame beveik visada:
„Kur atsiduria mano vaiko nuotraukos, jo artimųjų balsai ir viskas, ką jis bando pasakyti?“
Daugelį metų kūriau sistemas, kuriose duomenų saugumas nebuvo pasirenkamas priedas – bankams ir didelėms įmonėms. Kai pradėjome kurti Kalbeja, man buvo aišku, kad vaiko komunikacijos priemonei reikia tokio paties požiūrio, tik dar paprasčiau paaiškinto tėvams. Šiame straipsnyje – kaip tokie duomenys turėtų būti saugomi, ką rodo tyrimai apie vaikams skirtas programėles ir kokius penkis klausimus verta užduoti bet kuriai priemonei, nebūtinai mūsų.
Kokie duomenys gyvena AAK priemonėje
Alternatyviosios ir papildomosios komunikacijos (AAK) priemonė yra asmeniška iš prigimties. Kad ji veiktų, joje atsiranda labai asmeniški dalykai:
- nuotraukos – vaiko kambario, žaislų, puodelio, mamos, senelės;
- garso įrašai – žodžiai, ištarti artimo žmogaus balsu;
- vaiko vardas, amžius ir tai, kaip jam šiuo metu sekasi bendrauti;
- naudojimo istorija – kokias korteles vaikas spaudžia ir kada.
Kartu paėmus, tai bene jautriausias šeimos duomenų rinkinys, kokį apskritai galima surinkti: vaiko veidas, namų aplinka ir jo bandymai kalbėti. Todėl klausimas, kaip priemonė juos tvarko, nėra techninė smulkmena.
Ką rodo tyrimai apie vaikams skirtas programėles
Tyrėjai šį klausimą kelia jau ne pirmus metus, ir atsakymai verčia būti atidiems. 2018 m. mokslininkų grupė automatiškai išanalizavo 5 855 populiarias nemokamas „Android“ programėles vaikams: dauguma jų, tikėtina, pažeidė JAV vaikų privatumo įstatymą (COPPA), dažniausiai ne dėl pačių kūrėjų, o dėl į programėlę įdėtų trečiųjų šalių komponentų, kurie duomenis siuntė reklamos ir analitikos tinklams (Reyes ir kt., 2018).
Dar arčiau ikimokyklinukų: 2020 m. „JAMA Pediatrics“ paskelbtame tyrime mokslininkai patikrino 451 programėlę, kurias iš tiesų žaidė 124 vaikai nuo trejų iki penkerių metų. Du trečdaliai programėlių (67 proc.) siuntė nuolatinius įrenginio identifikatorius trečiosioms šalims, o vaikų, kurių visos programėlės nesiuntė nieko, buvo vos 8 proc. (Zhao ir kt., 2020). „Mozilla“ fondo apžvalgoje, kurioje vertintos psichikos sveikatos programėlės – pagal duomenų jautrumą artimiausia AAK kategorija, – 2022 m. įspėjamąją etiketę gavo 28 iš 32 (Mozilla, 2023).
Ugdymo priemonės nėra išimtis. „Human Rights Watch“ 2022 m. išanalizavo 163 nuotolinio mokymo produktus, kuriuos per pandemiją rekomendavo 49 šalių vyriausybės: 145 iš jų (89 proc.) tvarkė vaikų duomenis taip, kad kėlė grėsmę jų teisėms, o duomenys keliavo 196 trečiosioms įmonėms, daugiausia reklamos technologijų (HRW, 2022).
Kad tai ne teorija, primena ir 2022 m. JAV Federalinės prekybos komisijos sprendimas: žaidimo „Fortnite“ kūrėjas sumokėjo 275 mln. dolerių baudą už vaikų duomenų tvarkymo pažeidimus – tarp jų buvo ir pagal numatytuosius nustatymus įjungtas balso pokalbis vaikams (FTC, 2022).
Gera žinia ta, kad visi šie atvejai turi bendrą priežastį ir bendrą sprendimą. Duomenys nutekėjo ten, kur jie apskritai keliavo iš įrenginio. Saugiausi yra tie duomenys, kurie niekur nekeliauja.
Du keliai: debesyje ar įrenginyje
Programėlė vaiko duomenis gali saugoti dviem būdais. Debesyje: nuotraukos ir įrašai keliauja į kūrėjo serverius. Tai patogu – galima sinchronizuoti kelis įrenginius, – bet duomenys palieka šeimos rankas. Jų saugumas tampa priklausomas nuo kūrėjo, nuo jo partnerių ir nuo to, kas nutiks įmonei po penkerių metų.
Įrenginyje: viskas lieka planšetėje. Sinchronizuoti sudėtingiau, užtat duomenis valdo tik tėvai. Kalbeja sąmoningai pasirinko antrą kelią, ir tai yra architektūrinis sprendimas, o ne pažadas privatumo politikoje. Programėlėje tiesiog nėra kodo, kuris nuotraukas ar įrašus kur nors siųstų.
Kaip tai veikia Kalbeja – konkrečiai
Kadangi raginu klausti konkrečiai, atsakysiu konkrečiai.
- Kortelės, nuotraukos, garso įrašai, vaiko profilis ir statistika saugomi tik planšetėje, užšifruotoje duomenų bazėje (SQLCipher). Šifravimo raktas laikomas „Android“ saugioje saugykloje ir programėlei iš išorės nepasiekiamas.
- Tėvų režimą saugo PIN kodas. Saugomas ne pats kodas, o jo maišos reikšmė, o bandymų skaičius ribojamas.
- Programėlėje nėra jokių analitikos ar reklamos komponentų ir jokio reklamos identifikatoriaus – būtent to tipo priedų, per kuriuos nutekėjo duomenys minėtame 5 855 programėlių tyrime.
- Programėlė veikia be interneto. Internetu ji jungiasi tik dviem atvejais: patikrinti „Kalbeja Pro“ licenciją ir parsisiųsti atnaujinimus. Tuo metu siunčiamas aktyvacijos kodas, atsitiktinis įrenginio identifikatorius ir programėlės versija – ne vaiko vardas, ne nuotraukos, ne įrašai. Serveris veikia Europos Sąjungoje.
- Tėvai bet kada gali eksportuoti visus duomenis į vieną failą arba juos ištrinti. Atviras įspėjimas: eksporto failas nėra užšifruotas, todėl saugoti jį reikia taip pat atsakingai, kaip ir nuotraukų albumą.
Dar vienas atviras dalykas. Norime suprasti, kurios programėlės dalys šeimoms iš tiesų naudingos, todėl planuojame anoniminę naudojimo statistiką: tik skaičius – kiek kortelių sukurta, kaip dažnai naudojama lenta, – ir tik tėvams sutikus, su galimybe bet kada atšaukti. Kortelių pavadinimai, nuotraukos, įrašai ir vaiko vardas į tą statistiką nepatenka nei dabar, nei ateityje. Jei kada nors šis principas keistųsi, apie tai praneštume ir prašytume sutikimo iš naujo.
Ko reguliuotojai jau reikalauja
Europos Sąjungoje vaikų asmens duomenims BDAR taiko ypatingą apsaugą. Praktiškai verta tikėtis trijų principų: minimalizmo (renkama tik tai, kas būtina), skaidrumo (aišku, kas, kam ir kodėl renkama) ir kontrolės (duomenis galima pasiekti, perkelti ir ištrinti).
Lietuvoje, kai skaitmeninė paslauga siūloma tiesiogiai vaikui, sutikimą už jaunesnį nei 14 metų vaiką duoda tėvai ar globėjai (VDAI, 2019). AAK priemonėje tai reiškia paprastą dalyką: viską, kas susiję su vaiko duomenimis, nuo pirmos kortelės iki ištrynimo, valdo suaugęs žmogus, o vaikas mato tik savo lentą.
Jungtinės Karalystės duomenų apsaugos tarnyba nuėjo dar toliau ir 2021 m. įsigaliojusiame Vaikų kodekse surašė 15 standartų skaitmeninėms paslaugoms, kuriomis naudojasi vaikai: vaiko interesai pirmiau verslo, aukščiausi privatumo nustatymai pagal numatytuosius parametrus, jokio profiliavimo ir geografinės vietos sekimo, jei to nereikia paslaugai (ICO, 2021). Kodeksas galioja Jungtinėje Karalystėje, bet jo klausimai tinka vertinant bet kurią ugdymo programėlę bet kurioje šalyje.
Įstaigoms – darželiams, mokykloms, ugdymo centrams – svarbus dar vienas aspektas: naudojant tokią priemonę su vaikais, duomenų valdytoja paprastai yra pati įstaiga. Todėl vaikų nuotraukoms ir įrašams reikia tėvų sutikimų, o priemonė, kuri duomenis laiko tik įrenginyje, šį darbą įstaigai gerokai palengvina: nereikia vertinti nei užsienio serverių, nei duomenų perdavimo sutarčių.
Penki klausimai bet kuriai programėlei
Nesvarbu, kurią priemonę rinksitės – Kalbeja ar kitą, – šie klausimai per penkias minutes parodys, ar kūrėjai apie vaiko duomenis pagalvojo.
- Ar nuotraukos ir įrašai lieka įrenginyje, ar keliauja į serverius? Jei keliauja – į kurią šalį?
- Ar duomenys įrenginyje šifruojami? Kas nutiks, jei planšetė bus pamesta?
- Ar programėlėje yra reklamos ar analitikos komponentų? Privatumo politikoje tai turėtų būti pasakyta tiesiai.
- Ar galiu bet kada viską eksportuoti ir ištrinti pats, be prašymo kūrėjui?
- Ar programėlė veikia be interneto? Priemonė, kuri be ryšio nutyla, duomenis beveik visada laiko ne įrenginyje.
Gera programėlė į visus penkis atsako aiškiai ir trumpai. Jei atsakymo tenka ieškoti dvidešimties puslapių dokumente, tai irgi atsakymas.
Privatumas nėra techninė smulkmena – tai pagarba vaikui ir šeimai. Gera AAK priemonė padeda vaikui pasakyti, ko jis nori, ir kartu saugo tai, kas šeimai brangiausia. Rinktis tarp šių dviejų dalykų nereikia. Jie eina kartu, jei priemonė nuo pat pradžių taip suprojektuota.